Všį Šilutės ligoninė

 
  • Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size

Adolfina Rumšienė: „Aš niekada nepamiršiu nei pirmos, nei paskutinės darbo dienos ligoninėje

GydytojaŠilutės ligoninės kolektyvas sumažėjo - į užtarnautą poilsį išėjo kolegų ir pacientų mylima bendrosios praktikos slaugytoja Adolfina Rumšienė. Ligoninėje moteris dirbo daugiau kaip 50 metų, todėl sunku atsisveikinti su kolektyvu, draugais. „Šis išėjimas man toks, tarsi skirčiausi su savo šeima. Išdirbau čia labai ilgai, juk esu tikra ligoninės senbuvė... Pirmąją savo darbo dieną pamenu taip ryškiai, lyg tai būtų buvę vakar. Šią išėjimo dieną irgi prisiminsiu – nuo pat ankstaus ryto kolegos, draugai neša gėles....Ligoninė man tokia sava...“ – susijaudinimo neslėpė Adolfina Rumšienė.


Iš prisiminimų...
Bendrosios praktikos slaugytoja Adolfina Rumšienė pasidalino prisiminimais, kokie keliai atvedė ją į tuometinę Šilutės rajono centrinę ligoninę.
Prieš daugiau nei 50 metų A. Rumšienė baigė Klaipėdos medicinos mokyklą ir, įgijusi vaikų įstaigų medicinos sesers kvalifikaciją, atvyko dirbti į Šilutę. Tais laikais iš pateikto sąrašo buvo galima rinktis, kur vyksi dirbti. Tad prieš 55 metus iš sąrašo jaunoji seselė pasirinko naujai pastatytą Šilutės mokyklą - internatą, kuris priklausė ligoninei. „Tądien aš atvykau ne viena, o su trimis draugėmis, su kuriomis kartu baigėme mokyklą Klaipėdoje. Tiesa, jau būdama 16 metų žinojau, kad noriu dirbti mokykloje, noriu dirbti su vaikais. Kodėl? Tiesiog taip visada jautė širdis. Tai nereikėjo ilgai rinktis iš sąrašo. Be to, man suteikė ir gyvenamąją vietą, todėl apsispręsti buvo dar lengviau“, - apie atvykimą į Šilutės kraštą kalbėjo A. Rumšienė.


Tądien jas visas pasitiko buvusi ligoninės vyr. sesuo, kuri stovėjo ant centrinių ligoninės laiptų. A. Rumšienei įstrigo, kad vyr. sesuo stovėjo su ilgu baltu chalatu, balta kepure ir su auksiniu kryželiu ant jos. „Dar dabar nedingsta tas vaizdas iš prisiminimų. Vis matau ją ten stovinčią su šypsena veide“, - prisimena slaugytoja. Anot A. Rumšienės, nuo tos dienos vyr. sesuo ištisus metus ją globojo, mokė ir auklėjo...


Slaugytoja geru žodžiu mini ir dabartinę Šilutės ligoninės slaugos administratorę Birutę Jurjonienę. Esą ji ne tik gera kolegė, bet ir puikus žmogus. „Jos gali klausti bet ko. Ji visada atsakys. Jei širdį spaudžia, išklausys, patars, padės. Nežinau, ar čia tik man vienai taip atrodo, bet aplinkui - tikrai nuostabūs žmonės. Gali nueiti, pasikalbėti kaip su tikru draugu. Aš mėgstu bendrauti, skųstis nepatinka. Ligoninėje jaučiuosi puikiai. Čia gera aplinka ir geri žmonės. Nors pasitaiko ir piktų žmonių, tačiau kur jų nebūna...“, - kalbėjo A. Rumšienė.


Moteris atviravo, kad pirmosios darbo vietos neišsigando, jautėsi globojama, baimės nejautė. Atrodžiusi tokia jaunutė, kad iš visų pusių ir sklido jai skirtas dėmesys. „Mes buvome visi tokie jauni... Mokytis – viena, o kai reikia dirbti... Kartais nežinojome, ką ir kaip daryti. Juk tik ką buvome baigę mokslus. Tačiau mumis itin rūpinosi, visko po truputį išmokė, dalinosi patarimais...“, - kalbėjo moteris.


A. Rumšienė atskleidė, kad su savo būsimuoju vyru susipažinusi būtent tuometinėje Šilutės mokykloje-internate. Mat jos vyras ten jau dirbo fizikos mokytoju, kurio akį patraukė jauna, graži medicinos sesutė. Po kurio laiko jiedu susilaukė dukters. Tai ją atvedė dar arčiau vaikų. Mat auklei prižiūrėti dukros nepaliko, todėl jai teko dirbti naktimis. Darbą ji rado ligoninės gimdymo skyriuje, naujagimių kambaryje. Po kurio laiko atsirado laisva vieta „Vaikų konsultacijoje“ – taip tuomet vadino tik vaikams priimti skirtą registratūrą ir šalia dirbusius vaikų gydytojus – toks veikė ir Šilutės ligoninėje. Reikėjo vaikus namuose lankančios seselės. Šis darbas patiko – vis pas mažuosius, kurie dar neturi nė metukų. Jai taip patikę rūpintis mažyliais, kad net jų motinos klausinėję, kodėl ji tokia dažna viešnia. Tiesa, pirmomis dienomis seselė pas vaikus vykdavo su gydytoju, yra tekę ir maudyti mažylius. „Gimė trynukai, tai mamai padėti reikėjo kone kasdien“, - prisimena slaugytoja.


Po kurio laiko į užtarnautą poilsį išėjo tuometinė vyr. sesuo, A. Rumšienei teko užimti jos vietą. Tiesa, kaip prisipažino A. Rumšienė, nemokėjusi būti griežta, tačiau viskas pamažu susitvarkė, jai sekėsi.


Po pertvarkos nebeliko vadinamosios Vaikų konsultacijos, tada vyr. seserimi dirbusi moteris pradėjo darbą Šilutės ligoninės konsultacinės poliklinikos neurologijos kabinete. Tiesa, prieš užimant šias naujas pareigas, A. Rumšienei teko važinėti į kursus Kaune. Poliklinikoje ji dirbo iki išėjimo į pensiją, daugiau kaip 15 metų.

 

Iki 1997m. rajone veikė bendra sveikatos priežiūros sistema, kurią koordinavo Šilutės rajono centrinė ligoninė. Jai priklausė ne tik pati ligoninė, bet ir poliklinika, kaimų ambulatorijos ir medicinos punktai, stomatologijos poliklinika. Paskui prasidėjo sveikatos apsaugos reforma ir ligoninės reorganizacija. Atskirtos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, įkurtas atskiras jų centras.


Atsisveikinti sunku
Moteris prisiminė iš kolegų girdėjusi, kad išeiti į pensiją bus vieni juokai. Pasirodo, yra kitaip. Kai kalbėjomės, ilgametė medicinos darbuotoja neslėpė, kad graudu, sunku štai taip imti ir išeiti. A. Rumšienė tai aiškino paprastai: per tiek dešimtmečių ligoninė tapo tarsi antraisiais namais. Moteris neslėpė, jog ir atostogauti nenorėdavusi išeiti. „Man labai sunku išeiti ir palikti ligoninę. Tai sunkus apsisprendimas, sunkus žingsnis, nors žinojau, kad ši diena ateis. Aišku, aš jos nelaukiau, nes myliu savo darbą bei buvau ir esu jam atsidavusi“, - atviravo slaugytoja.


Poilsis su knyga
Moteris atskleidė, vasarą leis savo sode. Mat ji kasmet ten praleidžia beveik keturis mėnesius. „Mes ten su šeima dažnai leidžiame laiką, ten ir šventes rengiame. Dabar skaitysiu knygas ir ilsėsiuosi, vakarus leisiu sodo terasoje“, - atvirai pasakojo ji.


Tiesa, sode augina ne tik gėles, bet ir arbūzus, mėgsta eksperimentuoti. „Pernai sugalvojau auginti raudonus arbūzus. Perskaičiau internete, kad neva jų laistyti nereikia. Taip ir padariau. Žinoma, neužaugo... Šiemet jau auginsiu kitaip“, - pokalbio pabaigoje juokavo slaugytoja.


Galbūt verta pastebėti dar vieną faktą: A. Rumšienė prieš 40 metų neakivaizdžiai baigė agronomijos mokslus Šilutės žemės ūkio mokykloje.
Gražūs žodžiai iš kolegės


Neurologė Nijolė Plaipienė kartu su A. Rumšiene dirbo daugiau kaip 15 metų. Anot neurologės, kruopštesnės slaugytojos už šią, nėra tekę sutikti. Pasirodo, gydytoja ankščiau dirbo Pagėgių ligoninėje, tačiau jai nelikus, atvyko į Šilutę, kur jos pirmoji pagalbininkė ir buvo A. Rumšienė. „Kai aš atvykau, tai Adolfina labai stengėsi pritraukti kuo daugiau pacientų gydytis pas mane. Matyt ji galvojo, kad niekas neis. Tiesa, aš buvau naujokė ligoninėje. Vis tik pacientų buvo tiek daug...“, - draugystės pradžią prisiminė N. Plaipienė.
Neurologė negailėjo gerų žodžių A. Rumšienei: „Ji labai dėmesinga, visada stengėsi padėti visiems. Pamenu, buvo laikas, kai pacientų buvo tiek daug, kad net išeiti iš poliklinikos nebuvo kada. Tada jau net jai sakydavau – apsiraminkime, juk negalime visiems būti geri. Ji kaip šventoji – jai visada reikia su visais pakalbėti, išklausyti, padėti, užjausti ir niekada to neatsisakė. Adolfina labai stropi, nuoširdi ir atsidavusi žmogui“.

Viktorija Skutulienė

 

Pasirinkite gydytoją

savivaldybe



e-valdzios-vartai

VPC-baneris-197x87

Nuorodos

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija - http://www.sam.lt

Valstybinė ligonių kasa - http://www.vlk.lt

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa - http://www.klaipedostlk.lt

Klaipėdos universitetinė ligoninė - http://www.kul.lt

Klaipėdos jūrininkų ligoninė - http://www.jurlig.lt

Respublikinė Klaipėdos ligoninė - http://www.rkligonine.lt

TLK-10-AM/ACHI/ACS - http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp

Šilutės rajono savivaldybė - http://www.silute.lt


.2


Registratūra 
(8 441) 61 040


Priėmimo - skubios pagalbos skyrius 
(8 441) 61 041

 

Uz-sazininga