Naujienos

„Jaučiuosi įvertinta ir laiminga. Tai buvo ypatinga diena ir tuo pačiu netikėta staigmena“, - taip apie šį Lietuvos sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos apdovanojimą kalbėjo moteris. Gegužės 12-osios – Tarptautinės slaugytojų dienos proga Daivutė Staigienė papasakojo apie savo karjeros pradžią, vaikystės svajones ir slaugytojos darbą. 

D. Staigienė gimė ir augo Pagėgiuose, baigusi aštuonias klases įstojo į aukštąją – tuometinę Juozo Kupčinsko medicinos mokyklą. Įgijusi medicinos sesers išsilavinimą, įsidarbino Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninėje Chirurginiame skyriuje sanitare. Uostamiestyje D. Staigienė neužsibuvo, sugrįžo į gimtuosius Pagėgius. 

D. Staigienė priminė, kad iki 1997-ųjų tuometinei Šilutės centrinės ligoninei priklausė poliklinika, kaimų ambulatorijos ir medicinos punktai. Taip pat ir Pagėgių pirmoji rajoninė ligoninė, kurioje ji ir įsidarbino atšventusi savo septyniolikta gimtadienį. „Iš Klaipėdos persikėliau į Pagėgius ir Nervų ligų skyriuje prasidėjo mano karjera. Tris metus ten dirbau medicinos seserimi, vėliau tapau vyriausiąja medicinos seserimi“, - sakė D. Staigienė.   

 

Vyr. slaugytoja puikiai prisimena dienas, kai šalyje prasidėjo sveikatos apsaugos sistemos pertvarka. „Po reorganizacijos, mažino ir darbuotojų skaičių, todėl man teko palikti Pagėgius. Ilgai svarsčiau, dvejojau ar vykti į Šilutę. Mažai tuomet keliavau, todėl ir 80 km atstumas atrodė neįveikiamas“, - prisiminimais dalijosi Nusipelniusi Lietuvos slaugytoja,. Visgi 2005-aisiais  Klaipėdos universitete įgijusi Slaugos ir reabilitacijos slaugytojos specialybę ir po ilgų svarstymų įsidarbino Šilutės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja, vėliau tapo vyresniąja slaugytoja. D. Staigienė Šilutės ligoninėje dirba jau 13 metų.  

 

Pašnekovė dalijosi pastebėjimais, jog anksčiau slaugytojos specialybė, kaip ir gydytojo, buvo laikoma prestižine, jas gerbė medikai ir pacientai. „Dabar žmonės piktesni, vis kažkuo nepatenkinti. Tai matyt jaučia visi, kurie dirba paslaugų srityje ir tenka daugiau bendrauti su žmonėmis“, - sakė Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vyr. slaugytoja. Jos aiškinimu, pacientų yra įvairių: vieni sunkiau sergantys, kiti – mažiau, tačiau visiems vienodai reikia dėmesio. Taip pat daug tenka bendrauti ir su pacientų artimaisiais, kuriems kyla nemažai klausimų, nežino kaip elgtis tam tikrose situacijose, nori patarimo ir užuojautos. „Yra žmonių, kurie nesupranta mūsų darbo, tačiau visi, kuriems tekę namuose nuoširdžiai slaugyti sunkų ligonį, tuomet žino, koks yra slaugytojos darbas“, - nuomonę išsakė D. Staigienė. 

 

 

Pokalbio metu vyr. slaugytoja neslėpė, kad šis darbas - ne kiekvienam. Norint būti slaugytoja, reikia išlaikyti vidinę ramybę, mylėti kitus žmones. Daivutė būti slaugytoja svajojo nuom mažumės. Ji prisimena, kad anuomet dirbti į Pagėgius atvykdavo nemažai gydytojų ir slaugytojų, kurie ieškodavo būsto. Buto nuomos, anot vyr. slaugytojos, tuomet nebuvo, todėl dauguma apsistodavo vietinių gyventojų namuose. „Mama taip pat draugiškai priimdavo atvykėlius. Gyvenome trijų kambarių bute, kurių viename gyveno ir dvi seselės“, - sakė moteris. 

Nuo vaikystės daug laiko praleidusi kartu su kitomis slaugytojomis, D. Staigienė jau tada tvirtai žinojo, kad užaugusi bus slaugytoja. Nors, jos tvirtinimu, mama norėjo, kad ši būtų buhaltere. Tiesa pokalbio metu D. Staigienė prisipažino mėgstanti skaičius, tačiau kasdien džiaugiasi savo pasirinkimu – tapusi slaugytoja: „Aš labai gerai jaučiuosi dirbdama slaugytoja, o į darbą einu kaip į šventę, nėra baimės ir kolektyvas darnus. – Atviravo D. Staigienė ir pridūrė, kad Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje šiuo metu dirba apie 40 žmonių. – Pykčio pas mus nėra. Jei kyla konfliktas stengiamės išsiaiškinti, pasikalbėti ir toliau dirbame“.