Naujienos

Juk per atostogas poilsiautojai čia plaukia iš visų šalies kampelių: „Šiltuoju metų laiku pamaryje gyventojų skaičius padvigubėja, todėl prastėja ir sergamumo rodikliai.“
 
Vadovas prisimena nelengvus karantino mėnesius, kai Šilutės ligoninė tapo atramine COVID-19 sergančius pacientus gydančia  ligonine, net du skyrius paskyrė jų gydymui.  Užsikrėtusius COVID-19 medikai gydyti vyko iš įvairių Lietuvos miestų – Klaipėdos, Kauno, Skuodo ir kt.

Per karantiną teko laikinai sustabdyti Reanimacijos ir intensyvios terapijos bei Vidaus ligų skyrių veiklas. Tuo metu Šilutės ligoninėje nebuvo atliekamos planinės ir ekstrinės operacijos. Chirurgines ir traumatologų paslaugas pacientams suteikė Klaipėdos universitetinė, Respublikinė Klaipėdos ligoninės.

„Šiuo metu jau esame atnaujinę laikinai uždarytų skyrių veiklą ir teikiame visas planines paslaugas. Ligoninė susiduria su pacientų antplūdžiu, kurie karantino metu vengė kreiptis į specialistus ir dėl to jų sveikata yra pablogėjusi. Uždelstų ligų gydymas užtrunka ir daugiau laiko, ir pareikalauja daugiau lėšų. Nors tokie ligoniai kreipiasi dėl įvairių būklių, dauguma serga širdies-kraujagyslių, kvėpavimo takų sistemos ligomis, turi pažengusius lėtinius susirgimus“, - sako Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis.

Ligoninės vadovas neatmeta, kad didėjant naujų COVID-19 atvejų skaičiui dalį veiklos vėl teks stabdyti. Tiesa, jei taip nutiktų, praverstų ankstesnė patirtis bendradarbiaujant su Klaipėdos medikais. Susiklosčius panašiai pandeminei situacijai nereikėtų veikti nuo nulio ir būtų galima pasinaudoti iki šiol puikiai veikusiu bendradarbiavimo algoritmu.

Nuo rugpjūčio 15 d. Šilutės ligoninėje veiklą atnaujino ir COVID-19 skyrius. 

Antras aspektas, padedantis gyventi ramiau, nepaisant kylančio naujų susirgimų skaičiaus, – vakcinacija. Ligoninės vadovas teigiamai vertina sprendimą trečiu COVID-19 vakcinų skiepu revakcinuoti pažeidžiamiausius, sunkiomis ligomis sergančius, pacientus. „Nors mokslininkai esą dar svarsto, ar reikia trečio skiepo, mano nuomone, jo tikrai reikės. Jei kasmet skiepijamės nuo gripo, tai nieko stebėtino, kad reikės pakartotinai vakcinuotis ir norint išvengti koronaviruso. Juo labiau, kad šis virusas greitai mutuoja, atsiranda naujos atmainos“, - svarsto V. Šileikis.

Ligoninės personalas turi galimybę nuolat tikrintis po vakcinacijos ar persirgimo susiformavusį imunitetą ir stebėti kintančius antikūnų titrus. Toks algoritmas leidžia ne tik žinoti, kiek darbuotojų turi imunitetą, bet ir stebėti, kada būtų tinkamiausias laikas svarstyti apie trečiojo skiepo būtinybę. Tiesa, šiuo metu Šilutės ligoninėje yra puikus imunizacijos lygis – čia paskiepyti 68 proc. darbuotojų, likusi dalis - persirgę.

Infekcijų kontrolės skyriaus vadovė Vaida Markūnaitė-Šlaveikienė darbuotojų vakcinuotis sako neagitavusi: „Manau, kad skiepijimas neturi būti prievolė, žmogus turi pats apsispręsti, ar nori vakcinuotis. Tačiau dauguma į vakcinaciją žiūri teigiamai ir atsakingai. Turime tik pora asmenų, kurie yra skeptiškesni skiepų atžvilgiu, tačiau jie neperša savo nuomonės likusiems.“

Gygytoja priduria, jog darbuotojai revakcinacija pasidomi, tačiau didelio nerimo kol kas nejaučiama. Be to, tikina, jog pandemija atnešė ne tik streso ir neužtikrintumo dėl rytojaus, bet ir gerų pamokų. Pastebimas didesnis darbuotojų susitelkimas, ekstremalios sąlygos dar labiau sutelkė komandiniam darbui, atsirado vienybės jausmas, artumas.
Pandemija paskatino daugiau laiko investuoti ir į psichoemocinę darbuotojų sveikatą. Šilutės ligoninės personalas kartu dalyvauja sutelkiančiose veiklose, prie kurių įgyvendinimo prisideda Šilutės visuomenės sveikatos biuras. Visai neseniai kolektyvas baigė specialius jogos kursus, buvo vedamos psichologinės konsultacijos. Planuojama, kad panašios iniciatyvos pasikartos ir ateityje.
 
„Mylime visų grandžių medicinos darbuotojus, džiaugiamės, kad jie yra lojalūs, dirba su mumis. Padedame spręsti jų problemas ir tikime, kad kaip šauksi, taip atsilieps. Nereikia manyti, kad pas mus viskas idealu – jei laužas dega, vadinasi, ir dūmai rūksta. Svarbu, kad neįsipliekstų ugnis. Kasdien tenka spręsti darbinius reikalus, tik nereikia jų išnešti iš darbovietės -  geriau išsiaiškinti tarpusavyje“, - sako ligoninės vadovas ir pabrėžia, jog tokios ekstrinės situacijos tikrai priverčia į rutininius dalykus pažvelgti kitu kampu ir paieškoti kūrybingų sprendimų.

 
Iššūkių kupini metai ligoninės vadovą paskatino imtis ir didesnių pokyčių. Tikimasi šiuos metus pavyks užbaigti pelningai ir dalį pinigų skirti Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus remontui, kuris bus pradėtas artimiausiu metu. „Būtų puiku, jeigu dalį remonto išlaidų padengtų savivaldybė. Vis tik pastatas yra kultūrinio paveldo objektas, patalpos įsikūrusios pusrūsyje, todėl europinius standartus atitikti bus sudėtinga. Sieksime, kad skyrius taptų modernesnis, jaukesnis tiek dirbančiam personalui, tiek pacientams, kurie atvyksta ieškoti pagalbos. Kad jau pokyčiai ateina patys, lai jie būna naudingi tiek medikams, tiek pacientams“, - sako V. Šileikis.

Medikų stoka – šių dienų realybė
Šilutės ligoninėje pirmaeilėse pareigose dirba 36 gydytojai, 20 specialistų yra atvykstantys iš kitų gydymo įstaigų, gydytojams talkina 150 slaugytojų. Su administracija ir ūkinės dalies specialistais iš viso ligoninėje dirba daugiau nei trys šimtai darbuotojų.
Kaip ir daugelis regioninių gydymo įstaigų Šilutės ligoninė susiduria su specialistų trūkumu. „Mums trūksta neurologo, traumatologo, vidaus ligų gydytojo“, - vardija V. Šileikis. Jį papildo ir Personalo skyriaus vedėja Irena Erciuvienė: „Reikėtų ir anesteziologo, kardiologo, bendrosios praktikos slaugytojų, chirurgų, pediatrų. Visoje respublikoje trūksta medicinos psichologų, logopedų, ergoterapeutų.“
Naujų medikų poreikis atsiranda ne tik dėl laisvų darbo vietų – gydytojų amžiaus vidurkis per 60 metų. Ligoninėje dirbti pradėjo vienas ilgametę patirtį sukaupęs septyniasdešimtmetis dermatologas iš Jurbarko.

„Mums reikia galvoti apie ateitį. Kažkas turės pakeisti gydytojus, panorėjusius išeiti į pensiją. Kalbant apie slaugytojas, jos nelabai nori darbo stacionare, pirmenybę teikia darbui su dokumentais poliklinikose, nemažai važiuoja padirbėti į Norvegiją. Tačiau negalime vien skųstis. Darbuotojai pas mus važinėja iš Vilniaus, Prienų, Kauno, Šiaulių. Jei jie atvyksta, vadinasi, čia dirbti gera. Su šešiasdešimt procentų siekiančiu COVID-19 priedu specialistas gauna truputį daugiau nei 20 eurų už valandą. Ligoninė padengia kelionės išlaidas“, - sako Personalo skyriaus vedėja Irena Erciuvienė.

Šilutė yra unikalios gamtos ir kultūrinio paveldo pamario kraštas, kuriame darbas ir gyvenimas turi daug privalumų. Juos įvertina ir specialistai, kurie čia pasilieka. „Kai mokomės, visi svajojame apie karjerą didmiesčiuose. Tačiau mažesniuose miestuose ir rajonuose taip pat nestinga galimybių tobulėjimui. Planuojame prašyti savivaldybės, kad finansuotų rezidentų vietas. Tai padėtų į rajoną pritraukti jaunų specialistų“, - savivaldai sprendimą siūlo V. Šileikis.
Greta Stravinskaitė - neseniai baigusi studijas jauna medikė iš Kauno. Šilutės ligoninėje medicinos gydytoja dirba dar tik pirmąsias savaites. Studijuodama mediciną ji baigė paramedikės profesinius mokymus, turi patirties skubios pagalbos skyriuje. 

Į Šilutę jaunoji medikė atvyko norėdama pailsėti nuo miesto šurmulio: „Šie metai man yra sustojimo ir atokvėpio laikas. Esu gamtos žmogus, mėgstu, kai mane supa žaluma, bėgioju, sportuoju, todėl Šilutė šiuo požiūriu yra ideali vieta gyventi. Specialiai šio krašto nesirinkau, čia atsidūriau gan netikėtai. Susidomėjau darbo pasiūlymu, pasikalbėjau ir pasilikau.“

„Atmosfera Šilutės ligoninėje yra puiki, - sako gydytoja Greta Stravinskaitė. – Nors ką tik atvykau, negaliu nesižavėti žmonių geranoriškumu. Nei vienas neatstums, jei kas nors neaišku, visi nusiteikę pagelbėti. Nors esu toli nuo namų, nesijaučiu vieniša: aplink draugiški kolegos, dėmesingos, didžiulę patirtį turinčios slaugytojos.“

Jaunoji gydytoja Šilutės ligoninėje gilins sukauptas žinias, plės patirtį, tačiau neatmeta galimybės ateityje patirties bagažą pastiprinti ir užsienyje.
Darbuotojų kaitą vadovai priima kaip šių dienų realybę. Migracija darbo rinkoje paliečia visus sektorius. Vos po kelerius metus vienoje darbovietėje praleidžia ne tik jaunieji medikai – panaši tendencija ir daugelyje kitų sektorių. „Svarbiausia, kad nors ir ne dešimtmečiams, tačiau darbuotojai čia atvyktų. Tikėtina, kad kai kurie neatsispyrę Šilutės ligoninės kolektyvo žavesiui nuspręs čia pasilikti“, - nestokoja pozityvumo V. Šileikis.

Sveikatos reforma reikalinga, bet...
Sveikatos apsaugos sistemos reforma šiomis dienomis neleidžia ramiai sėdėti nė vienos gydymo įstaigos vadovui. Kas bus? Kaip bus? Ar tikrai bus geriau? Tokie klausimai kyla ir Šilutės ligoninės medikams.
Pasak vadovo, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė būsimos reformos gaires pristatė regiono posėdžio metu nuotoliniu būdu. „Man, kaip ir daugeliui kitų gydymo įstaigų vadovų, tai ne pirmieji ir ne paskutiniai pokyčiai - įvairių reformų jau buvo ne viena. Iš tikrųjų bet kokia pertvarka tokioje jautrioje šakoje kaip sveikatos apsauga kelia daug emocijų ne tik ligoninių vadovams ir medikams, bet ir pacientams. Reformos yra reikalingos dėl įvairių priežasčių: kad būtų geresnis paslaugų prieinamumas, mažesnės eilės ir kt. Bet labai svarbu, kaip jos bus įgyvendinamos – nesinori, kad būtų stumdoma buldozeriu“, - mintimis dalijasi V. Šileikis. 

Kadangi reformą norima įgyvendinti iki 2024-ųjų, diskusijoms daug laiko nėra. Veiks darbo grupės, bus tariamasi, diskutuos gydytojų sąjunga ir kt., tačiau jau dabar baiminamasi, kad reforma nebūtų skubota. Privalu atsižvelgti ir į tai, jog per šį gan trumpą laiką teks tvarkytis ir su nesibaigiančiais pandeminiais iššūkiais. Gydymo įstaigų vadovai turi visokių nuogąstavimų, tačiau reikia rasti ir teigiamų dalykų. „Sveikatos sistema gaus europinį finansavimą. Tai labai džiugina. Bet vėlgi, ar tas sotus europinis pyragas nebus padalintas penkiems regionams? Tikimės, kad bus nepamirštos ir mažesnės gydymo įstaigos. Kai kurios mažosios gydymo įstaigos jau išnyko, pavyzdžiui, Pagėgiai jau neturi ligoninės, Skuodas jau priklauso Respublikinei Klaipėdos ligoninei. O visi gyventojai paslaugas nori turėti šalia. Įsivaizduokite, jei jūs gyvenate Vilniuje, o pas specialistą reikia vykti į Kauną. Menkas patogumas. Lietuva sensta, o senyvam žmogui dar aktualiau gauti paslaugas arčiau jo gyvenamosios vietos“, - neužtikrintumu dėl reformos dalijasi ligoninės vadovas ir priduria, jog vykdant bet kokias reformas, pirmoje vietoje turi būti paciento gerovė ir interesai, ne vien pinigai.
 
Deja, pasak V. Šileikio, ką nors keičiant, neretai pasitelkiama statistika, o ją galima parodyti ir vienaip, ir kitaip, ne visada atspindima tikroji situacija. „Noriu užduoti daug pasakantį klausimą: ar yra skirtumas, kokiu transportu žmogus vyks į gydymo įstaigą – miesto ar tarpmiestiniu? Kalbama, esą reikia palaikyti mažesnius miestus ir rajonus, kad juose būtų patrauklu gyventi. Jaunus žmones skatinti grįžti. Tačiau tuo pat metu rajonuose pamažu siaurinamas paslaugų spektras. Apie kokį patrauklumą galima kalbėti, jei gydytojo specialisto konsultacija taptų prieinama tik didmiestyje? Tiems, kurie naudojasi viešuoju transportu, į miestą nukeltos paslaugos kels sunkumų. Daugelyje kaimų autobusai važinėja vos kelias dienas per savaitę. Kils sunkumų ne tik derinant registracijos laiką – kaimo žmogui vizitas pas specialistą gali tapti visos dienos kelione. Tuo tarpu miestiečiai savo mikrorajono gydymo įstaigoje gali šias paslaugas gauti žymiai greičiau ir patogiau“, - rajonų ir didmiesčių skirtumus reformos fone vardija vadovas. 
 
Šiuo metu ligoninėje kaip tik vyksta pirminis susipažinimas su reforma. Ant vadovo darbo stalo -  šūsnis lapų, kuriuose pateiktos gairės, kas yra numatoma. Jau aišku, kad naujų gydymo įstaigų nežadama statyti, o išsilaikyti turėtų teikiančios daugiaprofilines paslaugas. „Mes išsilaikysime, bet vis tiek turime nuolat galvoti, kaip paskirstyti resursus, kad išliktume. Šilutės ligoninėje yra pusantro šimto lovų, iš kurių 60 skirtos slaugai, o likusios 90 – aktyvaus gydymo. Būtent toks aktyvaus gydymo lovų skaičius ir minimas būsimos reformos gairėse kaip minimalus ligoninės veiklai“, - sako vyriausiasis gydytojas, ir priduria įsivaizduojantis, kokį nerimą turėtų patirti mažųjų ligoninių vadovai, kuriems sunku turėti tiek aktyvaus gydymo lovų. Jei reikalavimo neįgyvendins – kils didelė grėsmė išlikimui.
 
...klausimų daugiau, nei atsakymų
Su darbuotojais Šilutės ligoninės vadovas jau pasidalino sukauptomis žiniomis apie būsimą reformą. Reakcijos santūrios. „Viena mūsų specialistė pasakė, kad išgyveno kelias reformas ir visos pareikalavo aukų. Ši frazė apibūdina bendras nuotaikas prieš bet kokius pasikeitimus. Kaip jau minėjau, ministerijos užmojai visuomet atrodo bauginantys, nes tai nerimas dėl savo darbo vietos, ateities“, - sako V. Šileikis.
Reformos gairėse svarstoma, kad per daug pacientų guldoma į stacionarą, esą Lietuvoje per didelis tankis gydytojų, tenkančių 10 tūkst. gyventojų. Pas mus keturiasdešimt penki gydytojai 10 tūkst. gyventojų, Airijoje – trisdešimt du. Mūsų BVP dalis tenkanti sveikatos apsaugai – viena mažiausių.
Tačiau čia V. Šileikis sako įžvelgiąs didžiausią prieštarą, nes visoje šalyje kalbama apie gydytojų trūkumą, o per pandemiją dalis jų išėjo į pensiją. Ligoninėms teko susidurti ir su lovų trūkumu.
 
„Dar vienas neraminantis klausimas: vykdant reformą bus atsižvelgiama, kiek savivaldybės gyventojų išvyksta gydytis į kitas gydymo įstaigas ir kiek iš kitų savivaldybių atvyksta pas mus. Tačiau neaišku, kuris periodas bus vertinamas? Jei vertinsime tą laiką, kai buvome atraminė ligoninė, gelbėjome kovidinius pacientus, išgydėme ne vieną šimtą, tai tuomet ambulatorinė grandis buvo uždaryta. Pacientai pagal sutartį turėjo keliauti į Klaipėdos ligonines. Būtų neobjektyvu vertinti pacientų srautus, kai buvo karantinas. Kitas diskutuotinas reikalavimas – kad gydymo įstaiga būtų pagrindinė darbovietė. Pas mus nemažai medikų atvyksta iš Klaipėdos. Taip, jų pagrindinė darbovietė ne pas mus, tačiau jie važinėja ir dirba čia“, - kylančius klausimus vardija ligoninės vadovas.
 
Tiesa, pasak V. Šileikio, numatomoje reformoje yra gerų, įdomių pasiūlymų, pavyzdžiui, dėl greitosios medicininės pagalbos tinklo modernizavimo. Žinoma, reikėtų atsižvelgti, kad prieinamumas būtų geresnis sezono metu, nes pusė Vilniaus ir Kauno, pastebi V. Šileikis, vasarą kone gyvena pajūryje.
 
„Pasisakyčiau už tai, kad būtų stiprinama ir pirminė grandis. Pirminei priežiūrai turėtų būti deleguota daugiau funkcijų arba pasirūpinta, kad būtų kokybiškai įgyvendinamos jau esamos. Pirminiai sveikatos centrai savaitgaliais nedirba ir po darbo valandų pacientų nepriima, mes gi turime nenutrūkstančius ligonių srautus. Savaitgaliais ir po darbo padidėja tų pacientų, kuriems pagalbą galėtų suteikti šeimos gydytojas. Taip pat palaikau klasterių idėją, jie tikrai turėtų būti. Jau dabar mūsų klasteriniai pacientai vežami į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, artimiausiu metu reikėtų traumų klasterio su Klaipėdos universitetine ligonine. Vis dėlto klasteriai padėtų išspręsti nemažai problemų ir džiugu, kad reformoje tokios galimybės numatomos. Nors bendradarbiavimo pranašumus puikiai atskleidė pandemija, šias patirtis galima pritaikyti ir ne tokiose ekstremaliose situacijose“, - sako vadovas ir tikisi, kad ši reforma atneš daugiau naudos, nei žalos ir neišmuš iš vėžių ir taip pandemijos purtomų ligoninių.

Parengė